• Meniu
  • Kategorijos

  • . 29 lapkričio 2019 .
    18 balandžio 2019 .

    01 vasario 2019 .


    31 gruodžio 2018 .


    Kaip skaičiau viename straipsnyje - "Krypties žinojimas dažnai yra daug svarbesnis už dabartinę gyvenimo stotelę". Dauguma mūsų žino, kas mums nepatinka, nervina, erzina, kaip nenorime, kad būtų, bet tikrai mažuma susimąstome, kaip norime, kad būtų.
    O klausimas ar tai bus svarbu po 10 metų? gali apversti gyvenimus. Kai savęs šito paklausi, iš šešėlio pradeda lįsti prioritetai ir į smegenų lentynas pradeda dėliotis tikrieji norai.
    Šiame įraše papasakosiu, kodėl kartais geriau keisti įprastą gyvenimą, nei aukoti šeimos pilnatvę.

    Šių metų pavasarį, visa šeima atostogavome Italijoje, Rimini kurorte. Atostogoms einant į pabaigą ir dar svaigstant nuo puikiai praleisto laiko, ramiai, bet kategoriškai vyrui pasakiau:
    -Žinai, užteks. Metas keisti gyvenimą dėl šeimos gerovės. Jaučiu, kad atėjo laikas būti drąsiems pokyčiuose. Šeimos pokyčiuose. Tinkamo laiko niekada nebus, tad kodėl nepadarius to dar šiemet?

    Mano vyras visada buvo prieš emigraciją, ar kokį tai didesnį pasikeitimą. Jis iš tų, kuris susirandą darbą ir gali jį dirbti iki grabo lentos. Vargti ir aukotis iki begalybės. Viskas dėl šeimos, bet laikas praleistas kartu būdavo tik viena trečioji, palyginus su tuo, ką jis skirdavo darbui. Pažįstate tokių žmonių? Man su tokiu reikia gyventi 😅 O aš, kaip jo priešingybė, galiu gyventi bet kurioje pasaulio šalyje, net nemokėdama vietinių kalbos. Galiu ir noriu keisti darbus, dirbti ne pagal specialybę (ką ne kartą įrodžiau) ir šiaip gyventi, kaip tie amerikietiški kalneliai. Svarbiausia visiems kartu, su šeima. 
    Tad nevyniojant į vatą, mūsų pagrindinė išvykimo priežastis - šeimos pilnatvė. Man šeimoje, kaip niekur kitur, norisi stabilumo, pastovumo, santarvės ir visa ko, kas augina tvirtus santykius. Šeima turi būti kartu. Taškas.
    Lietuvoje mes buvome išsibarstę dėl darbų. Vienas blaškosi, kiti du šeimos nariai laukia. Visada galvojau, kad tai laikina ir tai tik eilinis etapas. Klydau. Prieikė dešimtmečio, kad tai suvokčiau ir pradėčiau imtis realių veiksmų. 
    Panevėžys man buvo svetingas 11 metų. Tačiau visada jaučiau, kad tai laikinas etapas ir kažkada iš aukštaitijos sostinės išskleisiu sparnus. Ne tik savo, bet jau ir kartu sukurtos šeimos. Visada galvojau, kad tai bus Vilnius ar Klaipėda. Tačiau pakeitus miestą, mūsų taip norimai santarvei, ir vėl nebūtų prošvaiščių. 
    Tad teko keisti šalį. Diskutavome, rinkomės, kol galiausiai priėjome bendros nuomonės. Ir štai, mes esame Didžiojoje Britanijoje. Bandome eiti nauju keliu. Visi trys ir visi kartu. Jokio po vieną ir jokių iš proto varančių ilgų komandiruočių. Viskas iš naujo. Nauji darbai, nauja mokykla. Svetimi namai, svetima kalba. Nulis draugų, tačiau 100% drąsos ir pasitikėjimo.
    Dar daug, kur yra tobulėti. Keistis, mokytis ir pamatyti pilna širdim. Kas laukia ryt man tikrai nėra baisu. Žinau, kad pabudusi giliai džiaugsiuosi, nes išdrįsau pasipriešinti ir pakeisti šeimos gyvenimo vagą.
    Visi kartu. Netobulai tobuli. Besiginčyjantys. Su skirtingomis nuomonėmis. Skoniais. Aštriais charakteriais, bet neįkainojamais humoro jausmais.
    Sakoma, kad nuo tesingų klausimų prasideda, teisingi pokyčiai. Mes visada turime pasirinkimą, tik nuo mūsų pačių priklauso, ar priimsime sprendimą.
    Tad linkiu pokyčių ateinančiais metais, nes blogiau už sąstingį nėra nieko.


    xoxoxo

    10 gruodžio 2018 .

    Kažkada vartydama bibliotekoje skandinaviškus interjero žurnalus, pamačiau katės būdą. Pagaminta pasidaryk pats principu ir puikiai derančią interjere. Pagalvojau VAU, kaip gražu! Panagrinėjus daugiau, supratau, kad ten yra katės wc. Šią mintį sugėriau, kaip rašalo trauktukas ir pamaniau, kad ir man reikia kažko panašaus savo katei. Tik ne wc, o guolio, kur ji galėtų miegoti.