Today is the day!

G I M T A D I E N I S
Tas atkurtas 100-metis! Maža dalele ir aš noriu prie viso šito prisidėti. Na nesakykit, šiandien tikrai neapsakomas jausmas. Visur iškabintos įvairaus pavidalo trispalvės plevesuoja, minėjimai, žygiai, lėktuvai skraido virš galvų, atiduotos pagarbos, balionai, skanduotės, susitikimai, gėlės, segės puošia atlapus, prisimenami tradiciniai patiekalai...ir t.t. be galo be krašto. Viskas skirta mūsų Lietuvai, tai reiškia mums patiems. Ar ne? Tas jausmas, kai nuoširdžiai džiugu širdy ir norisi skraidyti iš laimės, kad esi lietuvis.
Mano nuomone, jei ne LRT televizija ir paskelbtos įvairios jų akcijos, tas kasdienis afišavimas, noras skleisti žinią - kažin ar tai būtų taip viskas pateikta, kaip atrodo visoje Lietuvoje šiandien. Jau prieš kurį laiką, aš savaime (intuityviai) atsirinkau savo televiziją. Nereikia daug išsiplėsti kodėl. Kas žiūri, tas supranta ir manau pritaria. Gerumas užkrečiamas.


Mes visi galime mylėti, gerbti ir būti vieningi, kad ir kur tas lietuvis bebūtų nublokštas. Savu ar ne taip savo noru visame pasaulyje. Kurti ir puoselėti lietuvybę galime ir svetur. Svarbiausia jausmas!  Reikia ne tik prašyti, bet ir duoti. Esame stipri tauta. Esame maža tauta, o tai mano nuomone yra privalumas. Praėjom sunkmetį, krizę, emigraciją...sulauksim tik dar geresnių laikų. Viskam reikia laiko. Maskvos per dieną nepastatė. Tiesa? Tad step by step... Kiekvieną dieną. Juk mums jau 100 metų! Valio valio valio!
Nežinau, kur gyvenimas mane nublokš, kokia patirtis manęs laukia, bet, kad esu lietuvė ir nešiosiuosi tą didingą laisvės ir pasididžiavimo jausmą - 100% garantuoju. Tad linkiu didžiuotis ir jaustis gerai, kad esame lietuviais, kad ir kur bebūtumėte. Tai - dovana!


Su gimtadieniu mus visus!

xoxo Akvilė

Trispalvės vėliavėlių girlianda




Labas! Tik nesakykit, kad nesiruošiate Lietuvos šimtmečiui? Nepatikėsiu! Bent jau man nuėjus į audinių parduotuvę, vien trys spalvos dominavo, lyg tai būtų buvusios paskutinės spalvos žemėje 😍 
Nieko nėra geriau būti didžiu patriotu, kad ir kur bebūtum. Dėl ko aš išties viduje pakylėtai jaučiuosi.  Na nesakykit, mūsų tauta veža! (Šia patriotizmo tema, manau reikia atskiro įrašo 💪 ) Ketvirtadienį dukros mokykloje paskelbė karantiną, tad galvoju - ką ji veiks prailgus laikui? Knygomis ir televizoriu vien nemaitinsi. OK, tai vakare sėdau ir sumaketavau trispalvių vėliavėlių girliandą. Lai karpo, klijuoja, puošia ir ugdo meilę Lietuvai! Tuo pačiu ir įrašas bus. Common, dalintis juk gera 💛


Šeštadienį prisėdau ir aš padaryti bent vieną girliandą. Sakau nusinešiu į darbą - bendradarbius motyvuosiu ir daugiau patriotizmo įkrėsiu 😋  Tai gi - prie darbo ir jūs! Parsisiunčiate girliandų failą (tik asmeniniam naudojimui), padarote ir toliau siunčiate pozityvią bangą aplink Lietuvą 💚


Už atkurtą Lietuvą!


xoxo Akvilė

Noras rašyti



Šiandien sausio 21 diena. Pirmas metų mėnuo kaip ir į pabaigą, o aš tik dabar radau laiko prisėsti ir parašinėti savo tinkluose. Dauguma tinklaraštininkų jau sausio pirmą savaitę sumetė pirmuosius 2018 metų įrašus. Apžvelgė buvusiuosiu ir pasižadėjo 👊 ką nuveiks per šiuos metus. 
Kokie jie pavyzdingi! Baltai pavydžiu, kurie - priklausomi (addicted) gerąja ta žodžio prasme nuo savo 'antrų namų'. 

Rasti laiko (man) tikrai darosi sunku. Kuo toliau, tuo labiau. Ar ir jums taip pat? Nekalbu apie tuos, kurių tai - duona. Pastovaus darvo suderinimas su mėgstama veikla (pabrėšiu...viena iš daugelių) - tikras iššūkis!


Dar tas lėkimas, šeima, draugai ir noras pailsėti. 'Durdomas'. Toks tas šiuolaikinis gyvenimėlis 😁 Savotiškai veža, bet ir iškrauna. Tad nekaltinu savęs, jog turiu norą gyventi už miesto - kaime ir su lėtu gyvenimo tempu 💪  Basomis po savą daržą...tuntomis laukinių gėlių...priglausta pasiklydusia kate ir skardžiai kalbančiu, bet draugišku kaimynu 👌 (perliukas). Nesupraskite manęs klaidingai. Esu aktyvi, užaugau ant asfalto ir kaip didžioji dauguma - tik vasaras praleisdavau kaime. Ir po šia diena trinuosi sovietinės statybos bute! Gal čia metai kalba savo? 😅 Darbas - mieste, namai - kaime. Noriu, nors tu ką! 
Kaip sakoma: 'Atsargiai su norais, nes jie pildosi'. Noriu ir manau, kad tai išsipildys (one day). Toks tas menkas noras su trokštama būsena. 
O kaip su antrais namais? Tinklaraščiu? Žinau žinau....apstojau dėti savo darbus ir apskritai rašyti. Vis rečiau ir rečiau. Tačiau nepaliauju savęs skatinti. Atrodo nuotraukų turiu, laiką pasiplanavau, bet va - pyst kažkas ir nutinka netikėto....arba įkvėpimo nelieka ir savaitės gale būnu šsisunkus. Mintys adaptuojasi tingėti. Norėtųsi tikrai atvirkščiai!


Tačiau praėjusių metų gale pastebėjau tokį dalyką: mintys rašyti šauna tiesiog ne vietoje ir visai tau atrodo absurdišku laiku. Pavyzdžiui sėdint seminare, ar pildant žurnalus, laukiant prie gydytojo kabineto. Na ok, šauna tai šauna. Atrodo niekas ir nepastebėtų, kad aš bent 10 minučių 'dirbu' kitu rakursu, bet va neturiu, kur tų minčių užrašyti tuo metu, nors tu ką! Nei popieriaus gabalėlio, nei rašymo piemonės. Keistuolė 😁 O juk moterys savo tašėje visą gyvenimą nešiojasi, tiesa? Pasirodo - ne! 
Tad šių metų užduotis (griežtai!) įsigyti mielą, kompaktišką ir patogią užrašinę. Joje mielu noru liečiau savo mintis, idėjas, sumanymus, būsimus įrašus, prisiminimus ir norus. Patogiau vartyti vieną blanknotą, nei rankioti pasiklydusius popieriaus gabalėlius su išsibarsčiusiomis mintimis, tiesa? 
Patarkite, kur tokių galima įsigyti. Mielai apžvelgčiau 💙 Lai mintys liejasi laisvai, kur tik bebūtum! Rašyti aš noriu. Labai.


Kas liečia būtent tinklaraštį (ką jau minėjau anksčiau) - lėtai, ramiai judu link norimo dizaino, temų ir norimų apžvelgti gyvenimiškų įvykių. Trokštu bendrauti ir bendradarbiauti su kitais tinklaraštininkais. Semtis įkvėpimo ir ryžtis pokyčiams. Namie pilna neužbaigtų projektų, kuriuos vyliuosi kuo greičiau užbaigti ir imtis naujų. Visa tai greitu laiku. Pati nekantrauju pasidalinti jais su jumis. 

xoxo Akvilė