Vitaminai D ir C

  

Labas! Orais vasarėlė mūsų nelepino. Jei ir pasirodydavo kaitresnė saulutė, tai visi kaip ištroškusio vandens lėkdavome sugerti šiltų spindulių. 
Šios akimirkos iš vasaros pas tėvus sode. Susibūrėme kartu gamtoje papietauti ir žinoma nepraleidome progos kartu su Kotryna pasimėgauti ant kaimynų batuto pašokinėti. Vaikiškumo pliūpsnis buvo garantuotas 😆


"Objektyvo akimirkos" - tai nuotaikų kaita, buitis, disbalanso pliūpsniai, gamtos unikalumas, šeimos augimas, draugystė, kelionės, kasdienybė ir daug daug kitų gyvenimo akimirkų, kuriomis noriu pasidalinti su jumis.
Šią savo draugystę su fotoaparatu paveldėjau iš tėčio. Jis buvęs fotografas. Niekada nesimokiau kadro gudrybių ir jų niekada manęs nemokė tėtis. Tiesiog man visada šiam protingam išradimui buvo begalinė trauka. Kai jis mano rankose, aš prarandu laiko nuovoką. 
Laikas nuo laiko objektyvo akimirkos nutūps į šio tinklaraščio erdves. Mielai kviečiu pasižvalgyti, o gal ir pasisemti įkvėpimo. Niekada nežinai, kur jis gali slypėti.


Branginkime akimirkas kartu ir dalinkimės jomis su kitais!

xoxo Akvilė

Tinklaraščio ypatumai

Labas! Pavasario pabaigoje norėjau įkelti naują įrašą į savo tinklaraštį. Tiksliai nepamenu koks jis, bet tik paviešinus užsukau į tinklaraštį patikrinti ar viskas atitinka: poraštės, kableliai, taškeliai, kalbos seka ir t.t. Na ir ką? Susierzinau ne tas žodis! Taip ilgai nemokamas paslaugas (ape 10 metų) teikusi įmonė “Photobucket” paskelbė tokia nebebūsianti. Milijonai tinklalapių (net tokie kaip Amazon ir aBay) pavirto į iškraipytus puslapius. Ant visų nuotraukų su nukreipiamais kodais atsirado užrašai, kad prašome atnaujinti savo paskyrą. Na žinoma žmonės bandė tai ir padaryti, bet ilgiauniui suprato, kad norint tęsti reikia susimokėti. Po šitiek metų patys ėmė viską ir sugriovė. Bet aš ne apie juos – Photobucket, o apie savo tinklaraštį.


Žiūrinėjau aš į savo “kūdikį” ir taip ir anaip. Galvojau vieną savaitę, antrą. Bandžiau skaitinėti ką žmonės daro su tokia situacija, kaip pas mane, konsultavausi. Na ir nieko! Galiausiai pralėkė ne vienas mėnuo ir supratau, kad beldžiuosi ne į tas duris.
"Kam aš čia bandau klijuoti, jei galiu pastatyti"- kai ši mintis pasiekia tam tikrą tašką - tuomet viską pradedi matyti kitomis akimis. Informacijos pradėjau ieškoti visai kitur. Lėtai, bet užtikrintai. Ir rezultati davė savo. Ačiū tau "Photobucket"!
Dauguma tinklaraštininkų pradeda nuo vieno blog’o. Palaipsniui patobulėja, įgauna drąsos, noro judėti į priekį ir šoka į visiškai naujo tinklaraščio vėžias. Taip jų sąskaitoje atsiranda kokie 3-5 tinklaraščiai, kol galiausiai atranda (arba ne) tą vienintelį aukso luitą, kurį myli, tobulina ir plečia iki begalybės.
Su manimi truputį kitaip. Nekeičiau pavadinimo ir neperėjau į visiškai naujo  tinklaraščio vėžias, o nusprendžiau tobulinti ir plėsti iki begalybės. Tas pats, bet kitoks. Jau nebe kūdikis, o draugas.
Po truputį pasikeitė visuma, dizainas. Greitu metu atsiras kategorijos, spalvos ir pasipildys kitomis smulkmenomis.
Tinklaraštis nėra mano “duona”. Tai - mano poilsis, aistra namams, jų puošybai, pasikeitimams, kelionėms, nuotraukų istorijoms. Didžiausias mano noras yra turėti daugiau laiko šiam draugui. Nes be jo, aš negaliu. Paprasta.


Labai labai norėčiau sutikti bendraminčių, kurie rašo tinklaraštį (ypatingai aukštaitijoje) ir kurie norėtų bendrauti ir bendradarbiauti. Susivienykime!

xoxo Akvilė