Kopenhaga / Danija



 Kelionę į Kopenhagą ✈ "sugaudžiau" vos per keletą minučių. Naršant internete iššoko reklama su pigiais skrydžiais, pamaniau kodėl nepasinaudojus. Dar toks apniukęs metas buvo užklupęs. Reikėjo mintis prasklaidyti. Kelionės tą puikiai sugeba. Ne tik išsivaduoji iš blogos energijos, bet ir pasikrauni gerosios. Juk danai laikomi viena laimingiausių tautų pasaulyje! Kodėl gi to nepatyrus savu kailiu? 💓
Į 3 dienų kelionę susiruošiau su savo dukra ir drauge Monika. 
Tai gi, ankstyvą lapkričio 2-osios rytą trys mergaitės pasileidome į Danijos sostinę. 


Nuo oro uosto iki Centrinės stoties traukiniu užtrukome vos 20 minučių (bilietas apie 5 eur.)
Būnant Danijoje - nuodėmė nepasivažinėti dviračiais. Infrasruktūra ten išpuoselėta. Pabandyti tiesiog yra būtina. Ką mes ir padarėme. Išsinuomavome dviračius  iš savo šeimininkų (kur apsistojome, per Airbnb programėlę) už 100 kr. (3 dviračiai).



Turėdamos tik žemėlapį rankose ir geležinius žirgus, pirmiausia pasileidome link Fisketorvet prekybos centro (jį mums rekomendavo šeimininkas). Ši vieta nebuvo mūsų planuose, bet jei jau rekomendavo vietinis, sakome pabandysime. Tačiau tai buvo visiškai beprasmis sustojimo taškas (išskyrus, kad papusryčiavome). Tai niekuom neišsiskiriantis prekybos centras. Norėjome kažko unikalaus.
Pasistiprinus patraukėme link centro. Važiavome upės krantine pro Danijos Karališkąją biblioteką. Dar kitaip vadinama Juoduoju Deimantu. Tikslas mūsų buvo nuvykti iki Mažosios Undinėlės. Minti teko panašiai apie 15 km. 🚴


Pakeliui privažiavome Nyhavn prieplauką. Ten sustojome pasigrožėti spalvotais kanalo nameliais. Keliuose iš jų gyveno rašytojas H.K.Andersonas. Šioje prieplaukoje galima šokti į turistinį laivelį ir pasigrožėti  reginiais po sostinės kanalus. Taip pat nepasikuklinome užsukti į H.K.Andersono suvenyrų krautuvėlę. Ten sutikome dirbančią tautietę 👍


Toliau - Frederiko bažnyčia. Dar kitaip vadinama Marmurine. Tai bažnyčia Kopenhagos centre. Išsiskirianti savo kupolu, kuris yra vienas iš didžiausių visoje Europoje (31 m. diametras). Ši barokinio stiliaus gražuolė buvo statoma net 150 metų. Visi vitražai, kolonos, vargonai, freskos, dekoracijos -  nepakartojamos. Bažnyčios vidų galima apeiti apskritu ratu.


Galiausiai atvykome iki didžiausio Kopenhagos simbolio - Mažosios Undinėlės. Kaip ir tikėjomės, nusifotografuoti savo eilės teko palaukti. Tai kas tuomet dedasi sezono metu? 😆
  

Ką supratau būnant prie jau 103-čius metus (2013m.) skaičiuojančios undinėlės? 
Kad turo po kanalus neverta imti, nes pačią undinėlę pamatai  (fotografuoji) tik iš nugaros su daugybę turistų fone. Čia pamąstymui 😇 Kitaip tariant jei norėsi kokybiškos foto, teks apsilankyti dar kartelį.

Grįžinėjant atgal akį patraukė Kastellet tvirtovė. 


Ten paslampinėjom, smagiai pasifatografavom ir skuodėm link Rosenburgo pilies.

Ši XVII a. pilis garsėja savo sodu. Kuriam jau daugiau nei 400 metų. Pačią pilį galima aplankyti darbo dienomis iki 16 val. (nesezono metu iki 14 val.). Mes nespėjome. Pasivaikščiojome po parką, ir pasigrožėjome išpuoselėtais sodais. Ten tikrai gražu 🙀
Beje, parke yra H.K.Andersono statula. 
Pavargus ten galima prisėsti ant suoliukų pailsėti, užkąsti savo atsinešto maisto.


Netoli prie Rosenborgo pilies yra Botanikos sodas. Tačiau mes nuklydome visai į kitą pusę 😅 Tad pasigrožėti neteko. Ilgainiui pradėjo temti ir po visos dienos važinėjimo dviračiais buvom nusikalusios kaip šunys, tad nieko neliko kaip minti ilsėtis. O svarbiausia papuolėm į patį piką....tai patikėkit, saldu nepasirodė su 7-mete dukra.
Dviračių pirmai dienai tikrai užteko! 😂

Danija yra viena iš brangiausių šalių pasaulyje. Maisto ir paslaugų kainos čia tikrai didelės. Tad savo biudžetą reikėtų labai gerai apgalvoti. 
Kur ir ką valgyti teko paplanuoi iš anksto. Sąraše būtinai turėjo būti taip giriami daniški sumuštiniai (įeina ir rankų darbo mėsainiai), konditerijos gaminiai bei žuvis. Visa kita apsipirkom prekybos centre ir paruoštus "pietus" vežiojomės su savimi. Žuvies, dėja, dėl laiko stokos taip ir neteko paragauti.

Tad kitos dienos rytą nusipirkus City Pass (supratome, kad be jo - niekur) bilietą patraukėme link Torvehallerne turgavietės. Čia tikrai yra kur akis paganyti. Nuo augalų iki gurmaniško maisto. Neparagavus iš čia neišeiti.


Čia viskas taip skanu, kad apsukome ne vieną ratą kol galiausiai išsirinkome ko teikėmės paragauti. Galiu pasakyti, kad daniška konditerija nuostabi! Tokia bandelė kainavo 25 kr. (apie 3,5 eur.) O kavos puodelis Starbucks'e 40 kr. (apie 5,5 eur.) 


Patyrinėjus turgų patraukėme į Apvalųjį bokštą/ observatoriją.  Bilietas kainuoja 25 kr., vaikui - 5 kr. (apie 4 eur.). Čia dažnai vyksta renginiai, parodos, meninės išraiškos. Bokštas garsėja ne tik savo forma, bet ir plačiu taku, kuris spiralės formos kyla į viršų. Čia buvo surengtos ne vienos dviračių lenktynės, ne kartą buvo užkilta su karieta bei automobiliu.


Viršuje atsiveria visa Kopenhagos panorama. Tikriausiai čia tas apžvalgos bokštas, kurio viršuje jaučiausi saugiausiai, tiek dėl savęs, tiek dėl Kotrynos 💪 😀

Man Kopenhaga pasirodė gan šaltas savo architektūra miestas. Barokiniai niūrūs pastatai, mažai žalumos, o ir žmonės ne tokie ir šilti. Vis dėlto šiauriečiai 😆
Tačiau visumoje daugiau pliusų. Tikrai!


Pakeliui aplankėme sendaikčių turgų. Čia jų ne vienas. Nuo knygos iki baldų. Tiesiog daiktai išdėlioti gatvėje, kurie kviečia užeiti į pačią parduotuvę, kuri užima net kelis aukštus.


Kita stotelė buvo Dronning Luoises tiltas. Ten paprasčiausiai pasivaikščiojome ir pasigrožėjome tiltu bei didingais pastatais.


Vakarop nusprendėme pasigrožėti Tivoli sodais. Tai atrakcionų parkas, kuris gyvuoja jau daugiau nei 170 metų. Ten seniausiai veikenčiais kalneliais teko ir mums pasivažinėti (1 žm. / 50 kr.) Įėjimas į parką yra mokamas (110-120 kr.). Šiame parke veikia ne tik karuselės. Jame visi statiniai, atrakcionai dera tarpusavyje. Soduose laisvai vaikšto povai. Gausu kavinių, restoranų, neregėtų parduotuvių. Pvz. tokių kaip rankų darbo saldaininė. Vyksta renginiai, koncertai, minimos šventės. Tai ne tik traukos objektas, bet ir tuo pačiu didelė danų tradicija. Akis tikrai yra kur paganyti.
Mums pasisekė. Papuolėmė į šventinį Halloween'ą, kuris jau po kelių dienų buvo uždarytas ir bus atidarytas tik Kalėdų šventinės savaitės metu. 


Trečiąją dieną iš pat ryto nuskubėjome į dar viena danišką ritualą - Andersono kepyklėlę.

Viena iš šių kepyklėlių yra visai šalia centrinės stoties. Konditerijos gausa - didžiulė! O kaip ir minėjau, kepinių skonis nepakartojamas, kad ir kokioje Danijos vietoje ragautumėte.


Dvi pirmasias dienas orai mus lepino, švietė saulė, vėjas buvo silpnas. Tačiau paskutinioji diena pašykštėjo. Lijo visą dieną. Gerai, kad domėjomės prognoze ir lietpalčiais pasirūpinome iš anksto. Kitaip sakant orų nepabūgom ir keliavom toliau, kaip tikros turistės 🙋

Po saldžių pusryčių nužingsniavome iki Rotušės aikštėsJei suprantate angliškai ir norite nemokamų turų po Kopenhagą, tai derėtų žvilgtelti čia. Nes būtent nuo šios vietos ir prasideda didžioji dalis ekskursijų.


Pastate koridorių, praėjimų, aukštų labirintai. Atskyrėme kur buvome daugmaž pagal freskas 😀 Tuo metu kažkas tuokėsi, apačioje šefai ruošė iškilmingus pietus, kitur vyko konferencijos. Žodžiu darbas virė pilnumoje. O mes išskubėjome link Kristianijos.
Pakeliui paslankiojom po Kristianborgo pilies teritoriją.



Prieš aplakant Kristinianijos rajoną, užsukome Mūsų Gelbėtojo bažnyčią. Norėjome pakilti laipteliais iki pat bokšto viršaus, tačiau dėl blogų oro sąlygų bokštas buo uždarytas. Aplankėme pačią bažnyčią. Ir nenusivylėme. Pačios bažnyčios vidus yra kryžiaus formos. Vidinis dekoras - unikalus. Du drambliai laiko rankų darbo išraižytus/apdekoruotus vargonus. Tiek viduje, tiek bažnyčios išorėje vyrauja paauksuoti elementai.


Visai šalia yra Kristianijos rajonas. Kopenhagoje pagarsėjęs iš blogosios pusės. Tai tam tikra Kopenhagos "gėda" (bent jau taip teigia žiniasklaida). Ten gyvenanti bendruomenė gyvuoja daugiau nei 40 metų. Viskas prasidėjo nuo prakirptos tvoros, kuri buvo aptverta aplink kariuomenės barakus. Juose buvo pardavinėjami lengvi svaigalai. Gyvenimas ten vis dar dvelkia septintuoju dešimtmečiu. Žmonės laisvai rūko žolę (bei ją pardavinėja), nemoka už komunalinius mokesčius, mat namus jie ten pasistatė patys. Vaikų žaidimų aikštelės primena Afrikos dykvietę. Kai sūpuoklės surestos iš automobilio padangų ar ratlankių ir apkarstytos velniai žino kuom. Tėvai laisvai vaikšto su šeima ir gurkšnoja alų. Dauguma gyventojų rūbus gauna iš rajone esamo labdaros stendo, kuriame laisvai patys atiduoda, pasiima, mainosi norimais rūbais ar daiktais. Dauguma žmonių ten laisvai samdomi menininkai. Vieną tokią asmenybę žino ir visas pasaulis. Tai - Lukas Graham. Pasižiūrėjus šį video labiau suprasite koks ten gyvenimas. Kristianijoje taip pat yra kavinių, vykdomos ekskursijos, renginiai. Tačiau viešai fotografuoti ar filnuoti griežtai draudžiama. 
Mano nuomone, ten gyvenanti bendruomenė mąsto (o svarbiausia gyvena) kitaip nei dauguma žmonių. Nėra ten jau taip baisu, kaip teigiama žiniasklaidoje. Paprasčiausiai belieka priimti jų gyvenimą ir pabūti jų rajono dalimi. Ką mes ir padarėme: pasivaikščiojome po purvinas gatveles, palyginome gyvenimus ir mintyse padėkojome už galimybę pabūti jų rajono svečiu.


Po nedidelio "kultūrinio šoko" pajudėjome link Operos namų ir Street food pasažo. 


Street food'as - puiki vieta pa'chillin'ti. Buvusiame popieriaus fabrike vyrauja įvairiausių šalių virtuvė. Kiekvienas kioskelis išsiskiria eksterjeru, meniu. Nustebino bendro WC visuma. Nekasdieniška, keista, bet tuo pačiu ir šypsnį keliantis interjeras. Kiekvienas WC suregztas iš senų durų, o praustuvė bendra mini vonelė.
Nusiperki ten patikusio maisto, sėdi kur papuola ir relaksuoji. Kas prie židinio, kas ant sukaltų medinių palečių. Žodžiu muzika, žmonių gausa, o svarbiausia nuostabus maistas suveda visus į vieną liniją. Mes ragavome Oink Oink BBQ mėsainio. Tokio mėsainio man dar niekur neteko ragauti! Ypatingai paruošta plėšyta kiauliena, šviežios salotos, bulvyčių žiedai kažkas tokio...tik paragavęs supras. Tokio malonumo komplektas kainuoja 100 kr. (apie 13-14 eur.) 


Visai šalia yra šiuolaikinio meno centras (CC). Teko pamatyti garsios menininkės Yoko Ono propoguojamą parodą "Wish Tree" (Norų Medis). Taip pat netoliese yra garsusis 5 žv. restoranas "Noma".


Sutemus dar norėjome pasivaikščioti po garsiąją Stroget gatvę. Po jos skubėjome ilsėtis, nes ryt ryte laukė skrydis atgal į Lietuvą.

Dar labai norėjau aplankyti Nacionalinį Danijos Akvariumą. Tačiau jam būtų prireikę vos ne visos dienos, ir šis malonumas ne iš pigių. Gal kitą kart... 🙌

Jei norėsite patarimo ar kažko paklausti rašykite spalvotasdryzuotas@gmail.com. Mielai atsakysiu.

Ačiū už skirtą laiką ir gerų kelionių!

xoxo Akvilė