• Meniu
  • Kategorijos
  • Advento vainikas


    Su dukra vos ne kiekvieną dieną lyginame praeitų metų ir šių artėjančias didžiąsias metų šventes. Vis pasidžiaugiame, kad šįmetės jau atskiruose namuose, su niekuo nereikia dalintis virtuve, o ką jau kalbėti apie bendrą svetainę. Žodžiu, pats sau ponas yra puikus posakis ir be abejonės jausmas.

    Savaitgalį buvome išvykę. Vyras mėgavosi enduro motociklo greičiu, o aš neatsispyriau pasivaikščioti miškeliu. Beje, Anglijos vidury tokių kaip miškų nėra (keistenybė, bet tiesa). Visi jie šiaurėje 😏, o visur kur - išpuoselėti parkai, bei šiokie tokie"miškeliai".
    Miškelio gamta ir stimulas pasidaryti advento vainiką nugalėjo. Priemonės jam - pačios paprasčiausios. Pagrindui - tujos ir pušų šakelės, o paįvairinimui - sudžiuvę paparčio lapeliai ir keletas gubojos žiedelių. Ir be abejonės vainiko pagrindas. Simple as that!
    Vainikui sukti panaudojau stiprų mezgimo siūlą. Šiukšlių buvo daug, bet procesas užtat greitas. Apvalių žvakių papildomais papuošimais apkrauti nenorėjau, tad pamaniau, kad čia puikiai tiktų kaligrafiniai skaičiai. Galvojau, kad užtruksiu amžinybę, arba nespėsiu piešti ir trinti. Klydau! Google žinynas yra kantrus mokytojas 😅. O jei ir ne taip nukeverzoji, tai su šlapia servetėle klaidos puikiai nusivalo ir galima pradėti iš naujo.
    Kiekvienos žvakės apačioje įsmeigiau medinį iešmelį, kuris lengviau pritvirtino pačią žvakę prie vainiko pagrindo.
    Dauguma pritars, kad vainikai, kurie padaryti iš natūralių žaliavų yra patys pačiausi 😎 Nekantriai laukiu šeštadienio vakaro pradėti pirmąją Advento savaitę. O kaip jūs ruošiatės Advento laikotarpiui?


    xoxo Akvilė


    Su dukra vos ne kiekvieną dieną lyginame praeitų metų ir šių artėjančias didžiąsias metų šventes. Vis pasidžiaugiame, kad šįmetės jau atskiruose namuose, su niekuo nereikia dalintis virtuve, o ką jau kalbėti apie bendrą svetainę. Žodžiu, pats sau ponas yra puikus posakis ir be abejonės jausmas.

    Savaitgalį buvome išvykę. Vyras mėgavosi enduro motociklo greičiu, o aš neatsispyriau pasivaikščioti miškeliu. Beje, Anglijos vidury tokių kaip miškų nėra (keistenybė, bet tiesa). Visi jie šiaurėje 😏, o visur kur - išpuoselėti parkai, bei šiokie tokie"miškeliai".
    Miškelio gamta ir stimulas pasidaryti advento vainiką nugalėjo. Priemonės jam - pačios paprasčiausios. Pagrindui - tujos ir pušų šakelės, o paįvairinimui - sudžiuvę paparčio lapeliai ir keletas gubojos žiedelių. Ir be abejonės vainiko pagrindas. Simple as that!
    Vainikui sukti panaudojau stiprų mezgimo siūlą. Šiukšlių buvo daug, bet procesas užtat greitas. Apvalių žvakių papildomais papuošimais apkrauti nenorėjau, tad pamaniau, kad čia puikiai tiktų kaligrafiniai skaičiai. Galvojau, kad užtruksiu amžinybę, arba nespėsiu piešti ir trinti. Klydau! Google žinynas yra kantrus mokytojas 😅. O jei ir ne taip nukeverzoji, tai su šlapia servetėle klaidos puikiai nusivalo ir galima pradėti iš naujo.
    Kiekvienos žvakės apačioje įsmeigiau medinį iešmelį, kuris lengviau pritvirtino pačią žvakę prie vainiko pagrindo.
    Dauguma pritars, kad vainikai, kurie padaryti iš natūralių žaliavų yra patys pačiausi 😎 Nekantriai laukiu šeštadienio vakaro pradėti pirmąją Advento savaitę. O kaip jūs ruošiatės Advento laikotarpiui?


    xoxo Akvilė

    . 29 lapkričio 2019 .

    Komentarų nėra

    Rašyti komentarą